Anoniminiai torrentai?

Sveiki visi kurie tyčia, o gal ir netyčia skaito šį įrašą. Jau 4 dieną mane kankina vienas klausimas, kurio niekaip nepavyksta išsigooglinti. Gal kas nors iš skaitančių galės atsakyt.

Taigi, prieš kelias dienas, ramiai sau rinkdamas įrodymus linkomanijoje, pamačiau, kad vienas pilietis siuntėjų (peers) sąraše bando pasislėpt, ten nerodydamas savo IP adreso.  Pagalvojau, kad ten paprasčiausiai gražus host-name. Pabandžiau nusikopijuot jį į tekstų redaktorių, tačiau vietoj IP adreso gavau tą patį this.is.fake.address.

Šokau į google, radau jog tai galima paduot BitTorrent klientui per komandinę eilutę kaip –ip xxx.xxx.xxx.xxx parametrą. Deja mano atveju BitTorrent’as tik nusikeikia, kad nežinomas parametras.

Taip pat, pavyko sužinoti, kad galima pranešinėti “kitokį IP/host-name” nustatymuose susiradus skyrelį Bittorent -> IP/Hostname to report to tracker. Deja paeksperimentavus su šiuo nustatymu visvien matėsi mano IP adresas.

Taigi, kaip pasidaryti šį this.is.fake.address?

Ne jūrų piratai

Skaitant šitą įrašą reikėtų atsidaryti sekančią nuorodą ir klausyti grojančios muzikos http://www.cristgaming.com/pirate.swf.

Taigi mano subjektyvi nuomonė apie piratavimą. Visų pirma, kaip skelbia Valstybinė Lietuvių Kalbos Komisija:

piratãvimas – Neteisėtas prekinių ir kt. laivų užgrobimas, išgrobstymas ir skandinimas atviroje jūroje, kurį atlieka privatūs arba valstybiniai laivai. Piratavimui prilygsta veiksmai, kai karo metu antvandeniniai ir povandeniniai laivai bei lėktuvai užpuola neutraliųjų valstybių prekinius laivus. 1958 Ženevos konvencija „Dėl atviros jūros“ nustatė kovos su piratavimu normas. XX a. II pus. paplito vadinamas oro piratavimas (orlaivių užgrobimas ir nuskraidinimas), prieš kurį nukreipta tarptautinė Konvencija (1970) apie kovą su neteisėtu orlaivių užgrobimu.

Taigi po šio paaiškinimo kažkaip nekyla noras torrentininkų vadint piratais. Bet, kadangi visiems tai priimtina, taip ir palikim. Nors mano nuomone, pats žodis Piratas, paprastam žmogui, nesusiduriančiam su kompiuterinėmis technologijomis, asocijuojasi su kažkuo baisaus: žmonių žudymu, interneto užgrobinėjimu, plėšimais ir dar velniai žino kuo.

Kaip visi žino paskutiniu metu, Megztukas (vėvėvė lanva org) siautėja. Pramušė kažkokiu būdu naują anti-piratinį įstatymą ir dabar ploja rankom, kad galės nubaust paprastą žmogelį, kuris GALIMAI parsisiuntė ir GALIMAI platino pasaulinio pinigų maišo operacinę sistemą. Buvo rašyta, jog įtariamojo apklausoje dalyvavo ir Megztukas. WTF? Ar kada nors matyta, kad apklausoje dalyvautų kažkoks pašalinis bendrovės direktorius (LANVA yra bendrovė, kurią įkrė kitos bendrovės)? Policija paskelbė, jog jis dalyvavo kaip IT eGzpertas. Kas toks? Tas pats kuris screenshot’us paste’ina į Wordą? Kuris teigia, kad nemokamos programinės įrangos nebūna, o Linuxai savaime yra blogesni už šėtoną?

Taigi po garsiojo 106 IP rinkimo, atėjo laikas ir Linkomanijai. Dėdė Bilas padavė ir LM į teismą, ieškinys 130 000 Lt (aš kažkodėl įsitikinęs, kad tokie pinigai būna tik pasakose). Prie ieškinio, dar nurodyta uždaryti pačią LM. Dar taipogi M$ didžiuojasi, kad nubaudė vieną KTU studentą 1 Kilolito bauda, už tracker.lt veiklą. Manau LM gali pilnai uždaryt, nes mūsų teismai dar neturi daug praktikos tokiose bylose, o ir šiaip teisinė Lietuvos sistema, mano kuklia nuomone, yra supuvus iš vidaus.

Taigi tiek istorijos apie laivų skandinimus ir grobimus. Žadama uždaryt visus lietuviškus trekerius. Ką tada daryt?

Turiu 3 interneto išlaisvinimo planus:

  1. eDonkey tinklai (Emule, zMule ir kt.) – arba kitaip sakant “Back to the basics”. Nuo ko prasidėjo visas P2P – Kazzaa, eMesh, Limewire, Bearshare ir galybė kitų. Vienas didelis minusas – daug feikų. Dažnai vietoj kokio filmo parsisiunti pornūchos ir pan.
  2. DC++ tinklai – kažkada išpopuliarėjęs dalinimosi būdas, su gana nesudėtinga sistema. Greičiai pakenčiami. Kartais pasitaiko feikų. Didesnė bėda yra laukimas eilėse ir tai, jog nėra kažkokios centralizuotos sistemos. Gausi tik tai, kuo dalinasi kiti. Siuntiesi filmą, o dalintojas atsijungia – rūkai.
  3. Tie patys torrentai. Atsimenu, tik įsivedęs internetą buvau prisiregistravęs krūvoje trekerių iš motulės Rusijos. Ten Megztukas neįkiš savo apkakotų pirštų, nes copyrightas ten kažkaip nelabai kam rūpi, o tiems kam rūpi, dažniausiai pasiseka taikiai susitarti, jog būtų išimtas jų AUTORINIS kūrinys. Vieni pradės verkti, kad iš užsienio bus maži greičiai ir pan. Bet prisiminkim, jog BitTorrent tinklai veikia tokiu principu, jog siuntiesi iš kitų vartotojų. Taigi, kuo daugiau bus vartotojų iš gimtinės, tuo bus didesni greičiai. Deja šis variantas turi vieną minusą. Gal nevisai minusą. Rusų kalba. Jaunimas ir žmonės iš kaimų labai sunkiai susidoroja su šia kalba, nors kai kurie rusiški trekeriai turi ir angliškus vertimus (bet ne visi).

Kadangi man labiausiai patinka 3 variantas, pateiksiu kelis, savo lankomus trekerius. Aš juos tik lankau, šiaip, pažintiniais tikslais.

Taigi, visų pirma visų (na turbūt visų) rusiškų trekerių sąrašas:

http://btlist.info/russian.php

Kaip žinia, Rosija yra didelė šalis, todėl ir trekerių ten daugokai. Kiekvienas atsirinks pagal save, o aš galiu rekomenduoti kelis, kuriuos naudoju pats:

  • http://lostfilm.tv/ – trekeris, kurio pagrindas yra serialai. Deja serialai čia tik su rusišku vertimu, kaip jau minėjau, minusas jaunimui ir žmonėms iš provincijos.
  • http://torrents.ru – turbūt didžiausias ir populiariausias trekeris. Veikia forumo principu. Pilna visko, galima rasti tikrai retų dalykų.
  • http://streamzone.ru/ – kažkada buvo perspektyvus trekeris, dabar šiek tiek jaučiasi vartotojų stygius. Turi šiokį tokį anglišką vertimą. Iš esmės naudot galima. Nežinau kuom, bet jis man patinka.
  • http://opensharing.org/ – buvęs ShareReactor.ru trekeris, kuris man labai patiko anksčiau. Dabar tai atviras trekeris, jame nereikalinga registracija, o ir vartotojų atrodo nemažai.

Žinoma nevertėtų pamiršti ir vakarietiškų trekerių, tokių kaip TPB ir Demonoid. Juos daug kartų bandė uždaryt, bet jie vis dar gyvuoja.

End of message.